Patarimai, kurie pagausins jūsų šiltnamio derlių

Šiltnamyje gali užaugti net ir egzotiški vaisiai

Ar galima plėtoti gamtinę žemdirbystę šiltnamyje? Taip, galima, nors gamtinė žemdirbystė yra prieš bet kokį augalų dengimą stiklais ar plėvelėmis: nepilnas šviesos spektras mažina produktų kokybę. Nors pagal gamtinės žemdirbystės principus šiltnamyje užaugintos daržovės galbūt (tyrimų niekas nedarė) ir nusileidžia kokybe augusioms lauke, po atviru dangumi, bet smarkiai lenkia užaugintas tradiciniais cheminiais metodais, nesvarbu kur – šiltnamyje ar lauke.

Vis dėlto šiltnamiai turi ir savo neabejotinų privalumų. Šiltnamyje puikiai auga kultūros, kurias lauke auginti būtų rizikinga ar beveik neįmanoma – baklažanai, pomidorai, agurkai, melionai, vynuogės, arbūzai. Gausaus pomidorų derliaus lauke galime nesulaukti dėl fitoftorozės. Tuo tarpu šiltnamyje šios baisios ligos greičiausiai išvengsime. Agurkų derliai šiltnamyje taip pat kelis kart didesni, o baklažanai, melionai ar arbūzai ne šiltnamyje dažnai neužauga visai.

Mėgstantieji egzotiką šiltnamyje gali auginti persikus, abrikosus, šiltųjų kraštų kriaušes, citrusinius vaisius. Tačiau jiems reikia visus metus šildomo šiltnamio. Medelius reikėtų formuoti žemus, maždaug 1,2-1,5 m aukščio. Nereikėtų jiems leisti auginti bereikalingų šakų – viską reikėtų tankiai susodinti, tačiau labai išretinti, kad tarp šakų patektų šviesa.

Kokių dar reikalavimų laikytis, kad pagal gamtinės žemdirbystės metodus šiltnamyje užaugintas derlius džiugintų sodininkus ir daržininkus? Pateikiame kelis gamtinės žemdirbystės propaguotojo S. Jasionio patarimus.

Mulčiuokite

Sodininkavimas gamtiniuose šiltnamiuose labai panašus, kaip ir lauke – viskas yra mulčiuojama.

Jei lauke mulčiuoti galime praktiškai bet kuo – lapais, žole, šienu, šiaudais, šiltnamyje labiausiai tiks šiaudai. Jie turi daugiausiai energijos ir yra sunkiausiai skaidomi. Šiaudas – pats šviesiausias iš visų mulčiavimui tinkamų medžiagų. Jis neleidžia žemei perkaisti.

Didžiulis gamtinio šiltnamio privalumas, kad jame niekada nereikia keisti žemės. Žemė čia metai iš metų tiktai gerėja. Tuo tarpu tradiciniame šiltnamyje kas kelerius metus reikia nukasti žemės sluoksnį, atvežti naujos žemės. Su piktžolėmis gamtiniame šiltnamyje kovoti taip pat nereikia – jų tiesiog čia nėra.

Rinkitės didesnio tūrio – kupolo formos šiltnamius

Didelis šiltnamio tūris yra svarbesnis už statinio aukštį ar plotį. Kuo didesnis šiltnamio tūris, tuo silpniau jaučiami temperatūrų svyravimai – mažiau atvėsta naktį ar ne taip įkaista dieną. Kuo mažiau kinta temperatūra, tuo geriau auga augalai.

Didžiausią tūrį turi kupolo formos šiltnamiai. Kupolas ne tik gražiai atrodo, žmogus jame jaučiasi neatitolęs nuo gamtos ir saugus, nes šios formos statiniai atlaiko visas gamtos stichijas.

Žiemą užklokite savo šiltnamį sniegu

Labai svarbu, kad visą šiltnamio plotą žiemą dengtų storas sniego sluoksnis, o pavasarį žemė gautų kuo daugiau sniego drėgmės. Pripustyti sniego galėtų per atidengtą šiltnamio stogą arba atvirus stoglangius.

Vėdinkite dieną, šilumą tausokite naktį

Stoglangiai labai svarbūs ir vėdinimui, ventiliacijai šiltuoju metų sezonu. Dienomis šiltnamius reikia vėdinti. Pavyzdžiui, pomidorai nemegs vaisių, jei temperatūra pakils virš 30 laipsnių.

Tiesa, didesniuose šiltnamiuose, užimančiuose kelių arų plotą, vėdinimas nėra toks svarbus. Saulė juos lėčiau įkaitina, didelis žemės plotas dieną vėsina, o naktį grąžina šilumą. Kadangi lietuviškos vasaros naktys šaltos, šiltnamis neturėtų būti atviras.

Negailėkite vandens

Gamtinė žemdirbystė šiltnamyje ir lauke skiriasi tuo, kad šiltnamio augalus nuolat reikia laistyti. Geriausias laistymo būdas – purškimas. Lašeliai, keliaudami oru ilgesnį atstumą, prisisotina anglies dvideginio ir į dirvą perneša daugiau maisto medžiagų.

Kuo šaltesnis vanduo, kuriuo laistote, tuo daugiau jame ištirpę anglies dvideginio. Jeigu šiltnamis gamtiškas, vanduo krenta ant mulčo ir sunkiasi žemyn, pamaitindamas šaknis anglies dvideginiu. Augalų šaknys tiesiogiai su vandeniu nekontaktuoja.

Tradiciniame šiltnamyje, kuriame laistymo vandenį pilame į duobutes, tiesiai ant kiekvieno augalo šaknų, taip galime jiems sukelti stresą.

Laistyti šiltnamyje esančius augalus geriausia anksti ryte arba vakare. Karštą saulėtą dieną to reikėtų vengti, kadangi nuo vandens lašų ant lapo susidaro linzės, galinčios jį pradeginti.

Drėgmė šiltnamyje labai greitai išgaruoja, todėl čia prastos sąlygos sudygti grybelio sporoms, veistis fitoftorai. Jei mulčiuosime šiaudais, uždaroje šiltnamio erdvėje prisiveis daug pieno rūgšties bakterijų bei šieno lazdelių ir fitoftorozei praktiškai neliks jokių galimybių.

Tačiau tai dar nereiškia, kad šiltnamiuose augalai auga visiškai sveiki. Jie gali susilpnėti, kai susidaro jiems netinkamos sąlygos ir blokuojamas maisto medžiagų įsisavinimas. Vandenyje, kuriuo juos laistome, gali būti per daug druskų, galinčių pakeisti dirvos PH ir sukelti uždruskėjimą. Iš vandens augalams nebereikia jokių mineralų – viską, ko reikia, jie gauna iš mulčo.

Tiesa, kopūstinės varžovės, griežčiai, ropės mėgsta pelenus, bet tai yra lauko kultūros ir su šiltnamiu nieko bendro neturi.

Kita augalų bėda – iššalimas – taip pat gali būti susijusi su nepakankamu vandens kiekiu. Augalai iššąla, nes šaltis juos išdžiovina. Galima nuo to apsisaugoti prieš žiemą gerai priliejant dirvą.

Saugokite lapus

Sodinant augalus šiltnamyje labai svarbus išlaikyti tinkamus atstumus tarp jų, kad nesiliestų suaugusių augalų lapai.

Atstumai tarp pomidorų daigų neturėtų būti mažesni kaip 70 cm. Deja, šie augalai dažnai susodinami per tankiai, o jiems paaugus – skabomi jų lapai.

Vertėtų atsiminti, kad lapai – gyvybiškai svarbus augalo organas. Ne tik derliaus kiekis, bet ir jo kokybė tiesiogiai priklauso nuo lapų paviršiaus ploto. Kuo daugiau lapų iškarpysite, tuo mažiau derliaus turėsite ir jis bus prastesnis.

Jei pasodinote per tankiai – karpykite lapus iki pirmutinės nokstančios kekės. Nuskynę kekę, galite karpyti ir aukščiau. Tačiau negalima lapų kirpti virš kekės.

Apie augalų augi(ni)mo ypatumus

Ar žinote, kad pomidoras – atspariausia sausrai kultūra? Jeigu savo šiltnamyje lengvoje dirvoje auginate vien pomidorus – laistymas iš viso nereikalingas. Tačiau pasodinti jie turėtų būti specialiu būdu.

Į duobę (beveik tokio paties gylio, kaip ir pomidoro daigas) pilame kibirą vandens. Palaukiame kol vanduo susigers, tada dedame į ją visą daigą, kad išlįstų tiktai viršutinė lapų skrota, ir užkasame sausa žeme. Pomidoras, neradęs jokios drėgmės aukščiau, leis šaknis tiktai žemyn. Mulčiuoti tokio augalo nebūtina. Nors žemės paviršius liks sausas, pomidoras gaus drėgmės apsčiai. Taip pasodintus pomidorus galite palikti kad ir pusei metų. Jei tik šiltnamyje veiks vėdinimas, derlių turėsite.

Nusirinkę derlių neskubėkite pomidorų rauti. Jų šaknys maždaug pusmetrio gylyje sudaro tankų tinklą. Pūdamos jos praturtina dirvą masto medžiagomis.

Beje, šis auginimo būdas tinka tik pomidorams. Bazilikai, geri pomidorų draugai, tokiomis sąlygomis tikrai neaugs. Jie mėgsta drėgmę, saulę ir šilumą. Tokiomis sąlygomis neaugs ir agurkai, kurie geriausiai auga prie 28 laipsnių šilumos, esant drėgnam ir tvankiam orui, be jokio skersvėjo.

Jei temperatūra nesiekia 10 laipsnių, nei pomidorai, nei agurkai ateinančią parą nebeauga, o esant minusinei temperatūrai jie visiškai iššąla.

Tačiau Vidurio Rusijos selekcininkai, kur šalnų pasitaiko net ir birželį, išvedė šalčiui atsparių pomidorų veislių: pomidorai neiššąla net esant 10 laipsnių šalčio. Šias veisles jie išvedė šaldydami iš pašalusių pomidorų surinktas ir jau sudygusias sėklas, grūdindami daigus.

Parengta pagal S. Jasionio, agronomo ir gamtinės žemdirbystės propaguotojo, seminarą „Gamtinės žemdirbystės metodai šiltnamyje“, kuris vyko 2015 liepos 16 d. UAB „Geokupolai“ iniciatyva.